Kultūros ministras – „už“ istorijos atgaivinimą Vilniuje
Žingsnis po žingsnio judame Senojo Vilniaus tradicijų gaivinimo link. Puoselėdami šiandieninę kultūrą, stengiamės nepamiršti bei toliau puoselėti M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo iniciatyvą – ketinimą atstatyti Baltuosius Vilniaus stulpus, kadaise žymėjusius šio miesto ribas ir stovėjusius dabartinėje J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtos vietoje.
Liepos 7-ąją dieną pas kultūros ministrą Šarūną Birutį apsilankė fondo vadovas Gintautas Ivinskas. Susitikimo metu buvo papasakota trumpa istorinė apžvalga, pristatyta atkūrimo idėja, supažindinta su specialistų siūlymais bei iniciatyvomis. Ir pats faktas apie istorinius miesto riboženklius, ir jų atkūrimo planai iki šiol nebuvo žinomi ministrui, todėl teko atidžiau pasigilinti į detales. Š. Birutis ne tik išklausė G. Ivinsko „kelio link atstatymo“ niuansus, tačiau ir pats stengėsi įsigilinti į temos aktualumą.
Ministras atidžiai analizavo ir senuosius, kuomet stulpai puošė įvažiavimą į sostinę, atvaizdavimus, ir šių dienų brėžinius, pagal kuriuos mažoka vietos dviems stulpams. Fondo vadovas papasakojo apie Vilniaus savivaldybės specialistų siūlymus šiek tiek rekonstruoti tą gatvės atkarpą, kuomet atsirastų vietos ir istoriniams paminklams. Susipažinęs su šia idėja, kultūros ministras pasidžiaugė noru atgaivinti „dalį Vilniaus“, ir pažadėjo visomis išgalėmis prisidėti prie praktinio Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo įgyvendinimo. Š. Birutis taip pat apžiūrėjo ir įvertino mažuosius – reprezentacinius – stulpus, papuoštus Vyčiu, kuriuos įsigyti gali visi norintys, tokiu būdu paremiantys šio siekio tapimą realybe.
Pokalbio metu ministrui buvo perduota ir iniciatyvios vilnietės, buvusios fondo darbuotojos Indrės Šeputienės idėja. Jau senokai šios jaunos moters mintyse – siekis Vilniuje pastatyti paminklą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Ministras Š. Birutis sutiko, kad Lietuvoje nėra tokiu būdu įamžinto šio kilnaus lietuvio atminimo ir pripažino, kad vertėtų imtis idėjos įgyvendinimo, tačiau abejojo dėl vietos paminklui. G. Ivinskui kilo mintis tai padaryti parkelyje šalia Rusų dramos teatro, J. Basanavičiaus gatvėje. Būtent šiame pastate 1917 metais vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą, įkūrusi Lietuvos Tarybą. Anot Š Biručio, reikia išsamiai apsvarstyti šį siūlymą ir neatsisakyti jo įprasminimo.
Ligita Šoliūnienė
Susiję įrašai
Gyvo garso koncertų vasarą „Ryšių kiemelyje 837“ palydės Giedrė →
Gražiausių Kosto Smorigino dainų vakaras Taujėnų dvare →
Andrius Kaniava ir orkestras „Musė“ tęsia skrydį su naujuoju albumu →
Pingback: Kultūros ministras – „už“ istorijos atgaivinimą Vilniuje | Čiurlioniopaveldas.lt