Dramatika. Dramaturgija. Dramiškumas. – Jais persmelktos dainos naujajame kompaktiniame diske ,,Artistai“
Susitikimai: su dviem aktoriais ir bardais – Ainiu ir Gediminu Storpirščiais; su visiškai naujai skambančiomis jų dainomis, – nors žodžius, kai kurių, galbūt jau esi ir girdėjęs, – bet – ne dainas; su itin teatriška dainuojamąja poezija.
Margarita Lužytė: Esė-recenzija
Pritariant: aidui, erdvėms, paslaptingumui.
Tai yra būdinga dainoms naujojoje plokštelėje.
Ir dar – savitas keistumas: jos ne tik teatriškos, jos – gal net daugiau – kinematografiškos. Klausai, girdi – ir net matai kino filmą: praplaukia dainų vaizdai, personažų paveikslai, linijos ir likimai – prieš kais, lyg ekrane. Kur tasai ekranas? iš ko?.. O vis dėlto – jis yra. Gal tai sąmonė klausant ir esanti tas natūralus, prigimtinis ekranas, o ir – sutvertas. Jis susidėlioja iš muzikos, žodžių, emanacijų, alsavimų… Jame ir išvystame dainas, jų herojus ir gyvenimus. Taip realiai ir gyvai, kad gali paliesti ranka – ir pajusti jų pulsą…
O pulsacija dainiškojo gyvenimo – stipriai sutankėjusi: nuo minties, būsenų, įtampos, nuo reminescensinių srovių, nuo kraštutinių ribų, aukščiausiųjų taškų; o ir – nuo grožio stebuklų (juk nuo stebuklų – ir aikčiojama, ir virpama, ir alpstama)…
Tame dainų ekrane sušmėkščioja ir dar kažkas neįvardijamo,– kažkas, turintis ir paslapties, ir viršrealybės, ir sakralumo, ir švelnumo, ir minkšto liūdesio, ir tylaus skausmo.
Lyg savaime, nejučia pasirašė žodis ,,kažkas“. O juk dviejose ankstesnėse kompaktinėse plokštelėse Gediminas Storpirštis atlieka dainą ,,Kažkas“, poeto Donaldo Kajoko eilėmis. Naujojoje plokštelėje šios dainos nėra. Bet – yra. Gyvena ji visame ,,Artistų“ dainų rinkinyje. Sutirpusi į kiekvieną dainą, į kiekvieną mirksnį ar mikrodalelę. Kūrinyje ,,Kažkas“ yra eilutės: ,,O aktoriai iš prigimties akli / Vaidinti stengias hamletišką gėlę“. ,,Artistuose“ šioji ,,hamletiška gėlė“ ir yra visais abiejų bardų kūnais įkūnyta, t. y. suvaidinta; kūnais meniškaisiais, mentaliniais, machatminiais… Patiriant absoliutą – pasiekiant dieviškąją stygą – visų šių trijų žodžių: gėlė, hamletiška, vaidinti; su panirimais į visus jų asociatyvinius, emocinius, jausminius laukus, vidinius tekstus, visas jų sferas, orbitas… Ir pilnąjį išgyvenimą atidovanojant klausytojui, žiūrovui – žmonėms, klausantiems kompaktinio disko ,,Artistai“… arba klausantiems šios dviejų bardų – tėvo ir sūnaus – programos koncertų salėje.
Sudėjus visas dvylika šio disko dainų – nebus tik dvylika dainų, o žymiai, neapsakomai, neįsivaizduojamai daugiau. Vėlgi įsilieja tasai kažkas. Ką pajunta, išreiškia, perteikia tik artistų sielos,– tikrų menininkų,– gebančių žymiai, milijonus kartų daugiau, nei paprasto žmogaus. Tasai kažkas – naujajame albume susipynęs iš poezijos, muzikos, balso, kartu su vos vos – bet girdimais – aidėjimais, aidesiais, ataidais… iš viso to išaugantis…
Gražus, gilus, filosofiškas yra susitikimas su Ainio ir Gedimino Storpirščių plokštele ,,Artistai“. Ir labai, atviraširdiškai žmogiškas. Ir – net sakyčiau,– turint omenyje mūsų laiką, mūsų dienas ir nusiteikimus,– gelbstintis. Išties… Kaip dainoje ,,Apie Pūkuotuką“: ,,Mus išgelbėjo ar jus? – Visus!“
Bravo! Bravissimo! – ,,Artistams“.
Susiję įrašai
Muzikiniai atradimai: grupės „Slowtrip“ ir „Virsmai“ →
Po pusės metų tylos, Germanas Skoris vėl lipa į sceną →
Šeštadienis su gera muzika: grupė „Arbata“, Driukas ir Vaida →
