Linas Matulis apie gyvenimo architektūrą, socialines inovacijas ir BizZz‘14
Rugpjūčio 22 – 24 d. užburiančiame gamtos prieglobstyje, Zarasų rajone, susirinks pažangiausi Lietuvos idėjininkai, pionieriai ir entuziastai. Unikalioje tradicine tampančios socialinių inovacijų konferencijos „BizZz‘14“ erdvėje per pastaruosius metus gimė ne vienas sėkmingas projektas ir originalus verslo planas bei užsimezgė tankus bendraminčių tinklas.
Apie Lietuvoje bręstančią didžių pokyčių audrą pasakoja ilgametis „BizZz“ draugas ir autentiško gyvenimo „Gyvenimo dizaino laboratorija“ architektas Linas Matulis.
Linas Matulis © Organizatorių nuotr. – Linai, papasakokite, kaip atradote gyvenimo architektūrą, kas tai yra ir kodėl jums tai rūpi.
– „Gyvenimo architektūra“ aš vadinu autentiško gyvenimo dizainą: autentiškas, reiškia, kylantis iš vidaus, o dizainas – tai mokslas ir menas. Dabartinėje visuomenėje mes vis dar esame ugdomi būti „fabriko darbuotojais“ ir dauguma žmonių, baigusių mokyklą/universitetą, savo gyvenime funkcionuoja pagal formulę „aš = 90% mano specialybės + 10% mano asmenybės“. Tai nuskurdina ne tik patį žmogų, bet ir jo šeimą/bendruomenę/visuomenę. Autentiško gyvenimo dizainas – tai suvokimas, kad Tu gali apversti šią formulę ir kurti ilgalaikę savo gyvenimo strategiją, kurioje Tu = 90% Tavo asmenybės + 10% Tavo specialybės.
Kad galėtum tai daryti, privalai vis geriau įvaldyti ir išnaudoti 2 fundamentalias sritis:
A. Savo psichologiją
B. Šiuolaikinę technologiją
Ir psichologija visada eina pirmiau technologijos – antropologai teigia, kad šiuolaikinio žmogaus kūnas ir neurofiziologiniai bei psichologiniai procesai liko iš esmės nepasikeitę jau gerus 200 000 metų, kai tuo tarpu įrankiai ir technologijos keičiasi nuolat. Todėl neturėdamas gilių asmeninės, praktinės psichologijos žinių, Tu rizikuoji visą gyvenimą vaikytis vis naujų žaislų, taktikų ir gudrybių.
Kitaip tariant, kol nevaldai savo psichologijos, negali valdyti technologijos. Bet kai pradedi vis giliau suvokti esminius savo ir kitų žmonių psichologijos principus, tada Tu gali pajungti šiuolaikinę technologiją savo tikslams ir kurti autentišką savo gyvenimo dizainą anksčiau nematytu greičiu bei galia. Iš šios pusės mes gyvenam tikrai unikaliam laikotarpyje: technologinis progresas ir internetas autentiško gyvenimo dizainą padarė prieinamą praktiškai kiekvienam norinčiam.
SocBizZz'13 akimirka © Organizatorių nuotr. – Kas labiausiai įsiminė 2013 metų socialinių inovacijų konferencijoje BizZz’13?
– Žmonės. Ten nebuvo atsitiktinių dalyvių – visi, kurie dalyvavo, buvo nuoširdžiai, aktyviai suinteresuoti daryti kažką vertingo, gero, įdomaus, kas praturtintų, ne tik jų pačių gyvenimus, bet ir atneštų kuo daugiau vertės kuo didesniam skaičiui žmonių aplink juos. Tai ir buvo esminis vienijantis faktorius – patys žmonės susirinko iš labai skirtingų sričių, su labai skirtingomis gyvenimo istorijomis, žiniomis bei įgūdžiais. Šis dalyvių įvairiapusiškumas taip pat labai išplėtė kiekvieno dalyvio patyrimą, gautą BizZz’e.
Atsirasti tokioje įkvepiančių, veiklių, gudrių, elektrifikuojančių žmonių terpėje – reta prabanga ir malonumas.
– Kokia, jūsų manymu, šio renginio nauda?
– Kaip jau minėjau, visų pirma, nauda yra ta, kad Tu gyvai įsitikini, jog rūpintis didesniu gėriu ne tik savo paties, bet ir bendruomenės/visuomenės, nėra tik Tavo „don kichotinė haliucinacija“ – Lietuvoje yra daug daugiau žmonių, kuriems tai rūpi, kuriems tai svarbu ir kurie, svarbiausia, kasdien daro kažką, kad judėtų į priekį socialinių inovacijų ir visuotinės gerovės srityje. Galbūt mažais žingsneliais, bet nuolat pirmyn.
Antra, konferencijoje vykstančios paskaitos, praktinės dirbtuvės ir neformalus bendravimas tikrai veikia kaip naujų idėjų, projektų ir iniciatyvų katalizatoriai – tikrai žinau, kad po BizZz’o susikūrė (arba stipriai evoliucionavo) ne vienas naujas projektas. Man bene geriausiai žinomas projektas – TrusTribe reputacijos platforma – pajudėjo į naują veiklos kokybę būtent po to, kai jos bendrakūrėjai susitiko BizZz’e.
Trečia, ten tiesiog žiauriai smagu (šypsosi). Antalieptės aplinka tikrai unikali ir organizatoriai puikiai ją išnaudoja, kurdami konferencijos išskirtinumą, – nuo nakvynės didžiuliame senoviniame vienuolyne iki naktinių žygių su vietiniu šamanu, būgnų sesijos aplink laužą ar tiesiog autentiško šokio dirbtuvių. Kiekvieną kartą kitaip, kiekvieną kartą išsineši kažką, ką prisiminsi ilgai.
– Kaip vertinate socialinių verslų raidą Lietuvoje? Ar Lietuvos žmonės pakankamai juos palaiko?
– Turiu prisipažinti, kad iš tikro pati sąvoka „socialinis verslas“ man kelia lengvą nepasitikėjimą.
Visų pirma, verslo niekas neturi palaikyti – verslas veikia todėl, kad jis kuria vertę savo klientams ir klientai patys noriai moka už to verslo prekes arba paslaugas. Kitaip tariant, verslo kuriama vertė yra tokia didelė, kad aplinkiniai tiesiog negali jo ignoruoti ir joks dirbtinis „palaikymas“ tokiai organizacijai – ar tai būtų socialinis verslas ar tiesiog verslas – nėra reikalingas.
Kai kalbam apie „palaikymą“, mano vaizduotėje iškyla elgeta, kuris prašo pagalbos.
Jei verslui/organizacijai nuolat reikia „palaikymo“, subsidijų ir kitų „gyvybę palaikančių aparatų“, jei jis nuolat maldauja, kad jam kažkas kažką duotų – labai gali būti, kad jo kuriama vertė egzistuoja tik paties verslo kūrėjų galvoje.
Tokiu atveju labai verta atsitraukti ir paklausti tiek savęs, tiek – svarbiausia – pačių rinkos dalyvių: „Ką aš čia darau? Kokio būtent rezultato noriu? Kokią problemą aš noriu išspręsti? Kokią vertę sukurti? Kodėl tai svarbu? Ir kaip geriausia tai padaryti, kad aš ne tik kurčiau vertę kitiems, bet ir gaučiau už tai pinigus?“
Mano pajautimas yra toks, kad verslas visai neprivalo būti išskirtinai „socialinis“ tam, kad galėtų daryti teigiamą įtaką savo aplinkai, t.y., didelis pelningumas ir atsakingas, išmintingas bei efektyvus verslo procesų organizavimas gali leisti daryti daug didesnę teigiamą įtaką aplinkai, nei vos ant gyvybės ir mirties slenksčio kabanti „socialinio verslo“ organizacija, kuri deklaruoja aukštas materijas, bet vos sugeba išsilaikyti ir nuolat siurbia aplinkinių laiką, energiją, pinigus bei dėmesį „aukštesnių tikslų“ vardan.
Labai geras pavyzdys yra viešoji įstaiga „Rūpi“ – ji yra finansuojama vienos stambios Lietuvos įmonės, kurios bendrasavininkas pats yra giliai įsitraukęs į „Rūpi“ veiklą. Kiekvienais metais jie nuveikia daugybę vertingų veiklų – nuo „Nešiukšlink“ ženklų gamybos ir įrengimo viešosiose erdvėse, iki senelių namų lankymo su koncertais bei dovanomis ar tiesiog miškų sodinimo bei kasmetinio Lietuvos pajūrio ir ežerų pakrančių valymo.
Jiems nereikia jokio išskirtinio palaikymo, jie negaišta laiko rinkdami aukas savo veiklai ir gali iš karto susitelkti į tai, kas jiems svarbu. Svarbiausia – jie nenaudoja savo socialinės veiklos reklamai. Jie tiesiog daro tai, kas jiems atrodo iš tikro vertinga.
Be abejo, tai tik vienas iš galimų modelių – yra daug skirtingų būdų, kaip organizuoti teigiamus pokyčius visuomenėje, net ir kuriant išskirtinai „socialinius“ verslus. Tik norėjau akcentuoti, kad jei ir idėja ir jos organizavimas yra iš tikro geri, jokio dirbtinio palaikymo socialiniam verslui nereikia, nes žmonės patys nori prisijungti ir tapti didesnio gėrio dalimi.
BizZz'13 seminarai saulėkaitoje © Organizatorių nuotr. – Kokią įtaką, jūsų manymu, švietimo sistema gali turėti socialinių inovacijų plėtrai? Ar Lietuva skiria tam pakankamai dėmesio?
– Nenoriu per daug išsiplėsti šia tema, nes ji – beveik begalinė. Neabejotinai, švietimo sistema gali turėti milžinišką įtaką socialinių inovacijų kiekiui, kokybei ir augimui. Elementari „naujovė“, kuri galėtų turėti sprogstamą efektą, – komandinis darbas, užuot viską darius atskirai ir nuolat konkuravus. Jei realiame pasaulyje viską vis dar darytume atskirai, po vieną, užuot dirbę komandomis, vis dar neturėtume nei ugnies, nei pieštuko.
Lietuvos švietimo sistema iš tikro vis dar tūno akmens amžiuje. Tai žino tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek Švietimo ir Mokslo ministerijos darbuotojai. Bet gera iš pirmų lūpų žinoti, kad ledai po truputį juda ir kad jauni, tarptautinį išsilavinimą turintys aktyvūs žmonės nuosekliai dirba tam, kad švietimo sistema evoliucionuotų kaip galima sklandžiau.
Aš pats esu parašęs didelio susidomėjimo ir palaikymo sulaukusį straipsnį „Paprastas Būdas Kaip Pagaliau Reformuoti Švietimo Sistemą“, kuriame pateikiu vieną, mano manymu, esminį pokytį, kurio reikia Lietuvos švietimo sistemai.
– Ko renginio dalyviai gali tikėtis iš Jūsų šiais metais?
– Šiemet aš darysiu pranešimą/diskusiją „SuperGyvenvietė 2020: Ko Mums Trūksta, Kai Nieko Netrūksta? (Ir Kaip Tai Pakeisti)“, kurios turinys organiškai peraugs į „Verslo Mūzos“ idėjos dirbtuves. Tai vėl susiję su mano įsitikinimu, kad Tu gali padaryti daug daugiau teigiamos įtakos aplinkai, jei tik turi stabilius, galingus finansus IR pakankamai laisvo laiko, energijos bei dėmesio, kuriuos tada gali nukreipti ten, kur Tau atrodo vertingiausia.
Šeštadienį vakare aš taip pat vesiu autentiško šokio dirbtuves, kurios padės ne tik atsipalaiduoti bei sugeneruoti kalną gerų emocijų, bet ir suintegruoti gautas naujas žinias bei patyrimus ir susintetinti naujas idėjas bei sprendimus.
– Jūsų gyvenimo filosofija remiasi tikėjimu, kad „išskirtiniai patyrimai yra tai, dėl ko mes gyvename – aš, tu, mes visi“. Ar socialinių verslų kūrimas patenka tarp išskirtinių patyrimų?
– Neabejotinai, socialinio verslo kūrimas gali būti išskirtinis patyrimas. Kai Tu su maža komanda bendraminčių ilgą laiką darai tai, kas jums visiems atrodo vertinga ir svarbu, jūs neišvengiamai papuolat į naujas, nenumatytas situacijas, patiriat daug intensyvių – tiek teigiamų, tiek neigiamų – emocijų, ir tai tarp jūsų sukuria išskirtinius ryšius bei istorijas, kurias jūs prisiminsit visą gyvenimą.
Bet išskirtiniai patyrimai man pačiam visų pirma yra Tavo asmeninio kūrybingumo katalizatorius. Iš esmės, tai vienintelis būdas įsileisti naują informaciją iš aplinkos į savo „operacinę sistemą“ tam, kad turėtum pakankamai daug „patyrimo taškų“, kuriuos po to galėtum sujungti į naujus kūrybinius sprendimus.
Jei neturi pakankamai daug skirtingų – išskirtinių – patyrimų, negali atrasti tikrai gilių, strategiškų ir įvairiapusių sprendimų.
– Lietuvoje vis garsiau kalbama apie alternatyvų gyvenimo būdą, savęs įsiklausymą, prasmingą veiklą. Ar jaučiate visuomenėje besikeičiančią nuotaiką?
– Neabejotinai jaučiu. Visų pirma dėl to, kad aš pats jau gerus trejus metus gyvenu visiškai naujoje socialinėje „ekosistemoje“ – aš esu vienas iš Gyvenimo Dizaino Laboratorijos bendrakūrėjų, o Laboratorijos veikla per labai trumpą laiką sugebėjo suburti mažą, tikrą ir labai aktyvią bendruomenę smalsių, drąsių ir veiklių žmonių. Dabar mane nuolat supa ir palaiko ne tik mano šeima bei draugai, bet ir vis daugiau pažįstamų žmonių, kurie iš tikro tampa mano „Super Genties“ dalimi.
Tai, kad tiek feisbuko, tiek el.pašto prenumeratorių skaičius irgi nuolat auga – jungtinis jų skaičius jau viršijo gerus 6 000 – taip pat rodo tam tikrą visuomenės minčių/emocijų kryptį.
– Su kokiais klausimais ir iššūkiais dažniausiai susiduriate gyvenimo dizaino laboratorijoje?
– Hm.. Labai bendro pobūdžio klausimas (šypsosi). „Kaip sukurti kuo daugiau vertės per kuo trumpesnį laiką, patiriant kuo daugiau džiaugsmo? Kaip savo renginiais pasiekti kuo daugiau žmonių ir tuo pat metu vis labiau kelti renginio kokybę? Kaip padaryti, kad „Space Dragon“ energinis balzamas taptų savarankiškai funkcionuojančia „Verslo Mūza“, kuri generuoja mums finansinį perteklių ir leidžia dirbti, kurti bei eksperimentuoti naujoje kokybėje?“
– Ko, jūsų galva, reikia, kad socialinis verslas taptų įprasta alternatyva tradiciniam verslui?
– Naujo visuotinio standarto, kuriame praktinė psichologija yra privaloma „asmeninės higienos“ dalis.
Kai suvoki esminius principus, kurie neišvengiamai veikia tiek Tave, tiek visus kitus žmones, kai išsigrynini savo vertybes ir žinai, ne tik ko būtent Tu nori, bet ir KODĖL, tampa praktiškai neįmanoma užsiiminėti verslu, kuris siekia bet kokia kaina maksimizuoti pelną, net jei tai neša didžiulę ilgalaikę žalą aplinkai.
Kai Tu labai aiškiai žinai savo tikrąsias vertybes ir kai Tavo veiksmai vis labiau sutampa su jomis, pasidaro iš esmės nesvarbu, ar Tu būsi verslo kūrėjas, socialinių inovacijų pionierius ar valstybinės įstaigos tarnautojas.
Kai suvoki, kad aukščiausias Tavo poreikis yra realizuoti save – vis labiau augti tam, kad galėtum kitiems duoti tai, kas Tau atrodo vertingiausia – Tu rasi būdą kaip tai padaryti, kad ir kur bebūtum.
Kitaip tariant, ilgalaikis augimas, kuris nuolat laimi prieš trumpalaikę naudą, turi tapti giliai integruotu visuotinės mąstysenos ir elgesio standartu.
– Pasidalinkite savo artimiausios ateities vizija. Kokie jūsų planai, darbai, siekiai?
– Apie tai jau užsiminiau aukščiau savo atsakymuose. Bet geriausias būdas tai sužinoti – atvykti į šių metų BizZz’ą ir patirti viską gyvai.
Daugiau apie BizZz’14 Facebook paskyroje.
Registracija į renginį būtina! Registruokis dabar
Susiję įrašai
Gyvo garso koncertų vasarą „Ryšių kiemelyje 837“ palydės Giedrė →
Gražiausių Kosto Smorigino dainų vakaras Taujėnų dvare →
Andrius Kaniava ir orkestras „Musė“ tęsia skrydį su naujuoju albumu →
